pastaruoju metu tik ir girdziu kad aplinkui visi ruosiasi vasarai digti ir Lietuvos, turbut ir pats neatsisakyciau jei tureciau laisvesnio laiko paatostogauti ir tuo pat metu padirbeti, nebutinai vien del pinigu, bet ir tam kad pamatyti, pazinti, pakeliauti.
vioena pazystama jau isdume i Londona dirbti viesbutyje, kita ruosiasi i Kanada, buves mano kambariokas, su kuriuo gyvenome Belgijoje jau seniausiai Airijoje, senas draugelis, kurio jau simtus metu nemaciau pasirodo taip pat Anglijoje, viena buvusi klasioke Italijoje, o kiek dar draugu uzsieniose, vis kas kur tai pas draugus, tai dirbti tai siaip dykaduoniauti, o ka cia veikti, springti Vilniaus dulkese? ir dar uz minimumus kazkam arti?
dar palaikau su kai kuriais draugais rysius, na su uzsieniniais tai jie taip pat stengiasi esant progai istrukti kur nors, vat dvi mielos graikes dabar Slovenijoj ar tai Cekijoje tupi, rumune Anamarija dabar dar Rumunijoje, bet kiek supratau po egzu irgi kazkur ruosiasi dingti, broliai latviai taip pat issibarste po pasauli, net mano gimines kai kurie ir tai sugebejo Prancuzijon dingti darbams ir seslesniam gyvenimui.
gaila man vasara trumpute, matyt ir as buciau susiviliojes kur nors pasiplauti, pakeliauti, pazinti kita sali, bet dabar kai kiseneje vejai svilpauja ir ner laiko, tai ir tena pasilikti cia, sedint prie interneto rinkti naujausia informacija apie visus isvykusius, na bet laikas gal parodys gal kaip nors iseis nors trumpam laikui kur i kaimynine Latvija, Baltarusija, Lenkija ar kokia Estija isvykti, siaip del azarto pasikulturinti.
megstu nors keliom savaitem palikti Lietuva ir isvykti ten kur nieko nezinai ir kur kazka gero bei idomaus atrandi, taip mano gyvenime buvo atsitiktinai papuolusi Turkija bei Belgija, net pats netikejau kad tenai kada nors buciau buves nusidangines, bet ivairi veikla, projektai, visa tai padejo pakeliauti, pamatyti. dabar su nostalgija atsimenu tuos laikus, nors visa tai buvo labai nesenai, bet uz tat kelia malonius prisiminimus, savaitgaliai keliaujant i svajoniu miesta Amsterdama- klubai, linksmybes diena nakti, marichuana, linksmi kompanjonai, linksmos nakvynes jaunimo hosteliuose, kur surandi ne tik nauju draugu, bet dar ir gerai pasilinksmini, kulturines isvykos po Belgijos miestelius, ar siaip bastymasis po Antverpeno senamiesti ieskant ko nors naujo bei idomaus, ypac atsimenu sestadieninius turgus, kur valandu valandas praleisdavau apziurinedamas antikvarinius daiktus, ragaudamas surius bei ivairiausia vietini maista, pauksciu turgelis, ir siaip gatvese grojantys muzikantai… tradicine bei kasdienine kebabu valgymo ceremonija ir gulinejimai parkuose ant zolytes svieciant rudeninei saulei, kai lietuvoje jau tuo metu buvo ganetinai saltas orelis.
penktadienioniai students party… sokiai iki ryto, nesibaigiantis alus ir filosofiniai pokalbiai… viso to pasiilgstu kartais cia pas mus Vilniuje, na ir pas mus labai norint galima idomiai bei turiningai praleisti laika, bet cia nera tos uostamiescio dvasios tos multikulturines erdves, kurioje susilieja viso pasaulio zmones, muzioka, gerimai bei maistas. kartais beeidamas vakarejancio Vilniaus gatvemis jauciu provincialumo dvelksma, gatves tylios apmirusios, tik kur ne kur buriuojasi zmones, kur ne kur groja gera muzika. todel matyt ir isimylejau Amsterdama, kuriame gyvenimas tiesiog virte verda, kur diena nakti surmulys, kur eidamas gatve gali uzuosti vanilines kavos aromata, arba snekuciuotis kokiame bare ar kavineje su bohema dvelkianciu asmeniu, na nekalbu apie night clubs, nes su Vilniaus ju nepalyginsi ir is vis crazy miestas, kur vidury dienos gali iseiti su slepetem ir i tave niekas nekreips demesio, nes cia visiem viskas dzin, galbut todel net dvi valandas dundedavome traukiniu is Belgijos i Amsterdama vien tam kad tenai pabutume, pajustume ta surmuli. tomis akimirkomis visiskai buvau pamirses Vilniu, Lietuva, ir tik vaziuojant namo, jau Lenkijos teritorijoje atsiminiau kiek daug draugu ir kiek visko palikau Viniuje, tomis akimirkomis buna gera gryzti namo, bet bunant kur nors isvykus, kur kiekviena minute yra suplanuota nera net kada pagalvoti apie tai ka palikai namo, atsimenu kaip dziaugdavausi skambuciais is Lietuvos, kur kiekviena naujiena buvo is tiesu naujiena…
nezinau bet dabar kai ismaisyta didzioji dalis Europos, aplankytos kaimynines salys, norisi vel ir vel kazkur istrukti, matyt tai kelioniu liga, nbuo kurios turbut vaistu nera…
